Gal kai kam atrodys ir juokingas klausimas, bet tikrai yra žmonių, kurie gal ir žino kas tas torrent tačiau nesinaudoja. Gal ir gerai, juk siunčiantis pažeidžiamos autorių teisės ir t.t. Bet, galų gale, kam šiais laikais jos rūpi... Nebent toms institucijoms, kurios jas saugo ir patiems autoriams. Taigi liaudiškai tariant torrent, populiariausia laikmenų apsikeitimo sistema šiuo metu esanti internete. Torrent – gali reikšti .torrent failą su metaduomenimis apie dalinamus failus arba pačius torrent aprašomus failus. Torrent faile laikomi tracker adresai, failų pavadinimai, jų dydžiai ir hash. Galima sakyti žmogus negali be deguonies, o piratai ir šiaip įvairių laikmenų apsikeitinėtojai be torrent’ų. Taip pat skaitykite apie BitTorrent wikipedijoje.

BitTorrent protokolas yra P2P kilmės, kai vartotojai gali tiesiogiai jungtis vienas su kitu, bei siųsti vieni kitiems duomenis. BitTorrent tinklo veikimas paremtas centrine stotimi (angl. tracker), kuri stebi ir koordinuoja visų vartotojų veiksmus. Centrinė stotis tvarko tik susijungimus, bet neturi jokio ryšio su siunčiama tarp vartotojų informacija, tai leidžia efektyviau panaudoti interneto pralaidumo resursus ir naudotis centrine stotimi dideliam vartotojų kiekiui. Esminis BitTorrent principas yra toks, kad vartotojai tuo pačiu metu, kai gauna duomenis, jau turimus duomenis gali duoti kitiems vartotojams. BitTorrent sukoncentruotas taip, jog didžiausia sparta pasiekiama kai daug vartotojų siunčiasi tą pačią informaciją. Dalinantis duomenimis BitTorrent tinkle, vartotojas turi sukurti failą .torrent plėtiniu, kuriame pateikiama informacija apie failų pavadinimus, dydžius, hash kodus kiekvienam failo segmentui, stebėtojo serverio adresas. Torrent failai pasiekiami iš interneto svetainių arba el. paštu.

Daugelis žmonių, leidžiančių laiką prie kompiuterio, yra bent kartą girdėję žodį torentas (angl. torrent). Nors torrent technologija naudojama gana seniai, tačiau ne kiekvienas žino kas tai yra ir kaip tuo naudotis. Taigi kas tai yra? Paprastai tariant, torentas yra nedidelis failas (gali siekti ir vos kelis kB – kilobaitus), kurio turinį sudaro informacija kaip ir iš kur atsisiųsti didelės apimties failus ar ištisus katalogus. Įsivaizduokite, kad į savo kompiuterį jums reikia atsisiųsti didelės apimties (pvz – 10GB dydžio) vaizdo medžiagą, kuri yra kitoje pasaulio pusėje, kažkieno kito kompiuteryje ar serveryje.  Jūs turite greitą interneto ryšį, tačiau kompiuteris, iš kurio norite atsisiųsti, prijungtas prie lėtos interneto linijos. Taigi failo atsiuntimas užtruks ilgai. O jei siuntimo metu ryšys nutrūks, failo gali apskritai nepavykti atsisiųsti.

Torrent failas (.torrent) leidžia suskaidyti katalogą ar failą į labai smulkius segmentus, ir kiekvieną iš jų siųsti atskirai. Vėliau programinė įranga visus segmentus automatiškai sujungia į vieną visumą. Dėl to tampa nebesvarbu, ar siuntimo metu ryšys nutruks ar ne. Jei ir nutrūktų, reikėtų iš naujo atsiųsti tik likusius segmentus. Dar viena svarbi detalė – jei keletas žmonių visame pasaulyje naudojasi tokiu pačiu torrent failu, jūs skirtingas failo dalis galėsite atsisiųsti iš kelių skirtingų vietų vienu metu – taip bus gerokai sutrumpintas siuntimo laikas, jei jūsų turima interneto linija yra greita.

KAIP ATIDARYTI TORRENT FAILUS?

Torrent failams atidaryti yra skirtos bent kelios programos. Viena populiariausių – utorrent (reikia atsisiųsti naujausią stable versiją). Tereikia suinstaliuoti programą, ir .torrent failai bus automatiškai atidaromi per ją. Paspaudžiate ant torrent failo interneto svetainėje, ir utorrent automatiškai pasiūlys failus parsiųsti į jūsų kompiuterį. Programoje jūs matysite kurie failo segmentai jau parsiųsti, iš kiek skirtingų šaltinių siunčiate, kokiu greičiu siunčiate ir pan. Taip pat, vos pradėjus siųsti failus, jau atsiųstas dalis iš jūsų kompiuterio gali siųstis ir kiti torrent naudotojai.

Dėl to, kad siunčiami failai iš jūsų kompiuterio nerimauti nereikėtų – kiti vartotojai gali siųstis ir matyti tik tuos failus, kuriuos pats atsisiuntėte naudodami torrent bylas.

Programos, kurių pagalba  galima siųstis torrent failus:

Na ir galima būtų vardinti dar ir dar… Čia išvardinau tik populiariausias. Jeigu nenorite naudoti kažkokių programų Opera naršyklėje yra integruoti torrent siuntimai, bet tai nėra patogu todėl, bent jau aš jį išjungiu per opera:config.

KĄ GALIMA ATSISIŲSTI, NAUDOJANTIS TORENTAIS?

Torentai gali aprašyti praktiškai bet kokias bylas – tekstinius dokumentus, suarchyvuotus failus, katalogus, vaizdo ar garso bylas. Vienintelis dalykas, kurio reikia nepamiršti yra tai, kad torrent failus galima siųstis tik iš patikimų interneto svetainių – lygiai taip pat, kaip aprašomi jums naudingi failai, gali būti aprašomos ir kenksmingos bylos, pavydžiui, virusai. Taigi bet kuriuo atveju reikia pasirūpinti patikima antivirusine programa.

TORRENT SVETAINĖS

Nors ir torrentų dalinimosi technologija (P2P) yra visiškai legali, dauguma failų, kuriais yra viešai dalinamasi torrentų svetainėse yra apsaugoti autorinėmis teisėmis. Platinant ir atsisiunčiant šiuos failus atsiranda rizika gauti civilinį ieškinį už autorinių teisių pažeidimą, už kurias gali grėsti didelės baudos. Todėl patariame atidžiai atkreipti dėmesį į tai, kokio turinio failus siunčiatės ir ar jie nėra apsaugoti autorinių teisių. NORĖDAMI IŠVENGTI BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS IR SIŲSTIS TORENTUS - PASKAITYKITE KAS YRA VPN IR KAM JIS REIKALINGAS - BŪTINAI ĮSIGYKITE BENT JAU PATĮ PIGIAUSIĄ VARIANTĄ!

linkomanija.net - Lietuviškas. Prieš keletą metų internete buvo galima rasti dešimtis įvairiausių lietuviškų torrent svetainių, bet pastaruoju metu jų skaičius krito. Visgi viena iš seniausių ir populiariausių iki šiol gyvuojančių lietuviškų torrent sveitainių yra Linkomanija, kurią šiuo metu galima lyginti su The Pirate Bay dėl savo skandalingo pagarsėjimo teismo bylose. Šioje svetainėje rasite didžiulį kiekį įvairiausių kategorijų torrentų, nuo žaidimų, muzikos ir filmų, iki TV laidų, programų ir knygų, o itin aktyvi vartotojų bendruomenė, padės įsitikinti ar verta siųstis norimą torrentą ir ar jame nėra paslėptos kenkėjiškos programinės įrangos.

torrent.lt - Kita, truputį mažiau žinoma lietuviškų torrentų dalinimosi svetainė yra Torentai.lt. Panašiai kaip ir Linkomanija, Torentai.lt taip pat siūlo pasirinkimą iš daugybės torrentų kategorijų. Vienas iš privalumų, lyginant su Linkomanija yra tai, kad Torentai.lt kai kurios failų kategorijos papildomai yra išskaidomos į subkategorijas, o torentų paiešką galima filtruoti pagal įvairius kriterijus, taip gerokai sutaupant laiką ieškant norimų torrentų.

thepiratebay.org - Įkurta 2003 metais, The Pirate Bay beveik visada buvo viena iš populiariausių torrentų svetainių. The Pirate Bay veikia 35 skirtingomis kalbomis ir pinigus uždirba per paramas, reklamas ir kriptovaliutos kasimą. The Pirate Bay turi, turbūt, pačią paprasčiausią vartotojo sąsają iš visų torrentų sveitainių, kuri nuo pat svetainės pradžios beveik nepakito. Puslapyje galite rasti įvairiausio tipo failų, įskaitant muziką, audio knygas, programinę įrangą, filmus, žaidimus ir dar daugiau. The Pirate Bay turi vieną naudingą torrentų klasifikavimo funkciją. Torrentų paieškoje, po failo pavaidinimų kartais galima pastebėti rožinę arba žalią kaukolės ikonėlę. Rožinė kaukolė reiškia, kad failo įkėlėjas yra patikimas ir patvirtintas The Pirate Bay bendruomenės. Žalia kaukolė reiškia VIP statusą, kurie yra dar šiek tiek saugesni už failus, pažymėtus rožine kaukole. Trumpai tariant, jeigu siunčiatės failus, pažymėtus VIP statusu, ženkliai sumažinate galimybę atsisiųsti virusu užkrėstą arba neaiškios kilmės failą į savo kompiuterį.

rutracker.org - rusiška torentų siuntimosi svetainė, ji veikia forumo pavidalu. Ten dalinamasi torentais, pirmenybė teikiama programų ar filmų rusiškoms versijoms, tačiau ten rasite praktiškai viską, ką galima rasti ir the pirate bay.

KĄ TURI ŽINOT APIE TORENTUS PLANŠETINIAME KOMPIUTERYJE

„Ko reikia, kad planšetiniame kompiuteryje galėčiau peržiūrėti atsiųstus torentus? Ar tai planšetėje neįmanoma, nes rodo kad failo negalima atidaryti?“ – klausia skaitytojas Rolandas. Nutarėme į šį klausimą atsakyti kiek plačiau ir išsamiau paanalizuoti torentus veikimą išmaniuosiuose telefonuose bei planšetiniuose kompiuteriuose.

Nors torentai daugeliui iškart asocijuojasi su piratavimu, tai nebūtinai tiesa. Taip, absoliuti dauguma tokiu būdu parsisiunčiamų ir dalinamų failų yra bent jau ne visiškai legalūs, tačiau galima rasti nemažai kūrinių, kurių autoriai patys leido siųstis jų kūrinius per torentų sistemą. Taigi faktas, kad naudojatės šia paslauga, dar nereiškia, kad esate piratas.

Užtat naudojimasis per ja gauta piratine programa ar žaidimu jus iškart paverčia ir vagimi ir vogtų daiktų pardavėju. Mat torentai – tai ne failų parsisiuntimo, o failų dalijimosi paslauga. Taigi kiekvienas, kuris ką nors siunčiasi ir jau parsisiųstas failo dalis siunčia kitiems, tampa vienu vogtos prekės platintojų.

Net jei nerūpi, ar tai moralu, nedera užmiršti, kad išsiunčiant ar atsisiunčiant failus naudojami jūsų interneto duomenys. Todėl jei siunčiatės įrenginiu, prisijungiančiu prie mobiliojo interneto (pvz., per „µTorrent“ programėlę „Android“ telefone), rizikuojate išnaudoti labai daug duomenų. Tad vertėtų įsitikinti, jog nustatymuose parinkote siuntimą tik prisijungus prie „Wi-Fi“ tinklo.

Kol vyksta torento failo siuntimas, įrenginio atminty jis įrašomas būtent su tokiu plėtiniu (.torrent). Tik baigus atsiuntimą pati torentų siuntimo programėlė suformuoja ir numatytoje vietoje išsaugo failus būtent tokiais plėtiniais, kokie ir buvo numatyti siuntėjo.

Dažniausiai, jei parsisiųstas failas neatsidaro planšetiniame kompiuteryje ar telefone, tai reiškia viena iš dviejų – arba tokio failo šios operacinės sistemos įrenginys išvis nepalaiko, arba neturite programėlės, kuri šį failą gali atkurti.

Nepalaikomi failai

Operacinė sistema nepalaiko kitai operacinei sistemai skirtų programų paleidimo failų.

Taip, pavyzdžiui, į kompiuterį su „Windows“ atsiuntus „Android“ programą, kurios plėtinys yra “.apk“, kompiuteris tokio failo nediegs ir nepaleidinės.

Tas pats bus, jei į planšetinį kompiuterį su „Android“ parsisiuntėte kokį nors „Windows“ operacinei sistemai skirtos programos diegimo ar paleidimo failą. Todėl failai su plėtiniais “.exe“, “.msi“, “.bat“, “.com“ planšetėse su „Android“ operacine sistema tiesiog negali veikti.

Taigi parsisiuntėte tokią programą „Windows“ kompiuteriui – jame ir naudokite. Analogiškai ir su programomis „Mac“ kompiuteriams, arba „iOS“ įrenginių programos vykdomuoju failu “.app“.

Tokių failų yra ir daugiau, tai ir sisteminiai, ir tik tam tikras kurios nors sistemos funkcijas aprašantys failai. Visi jie gali veikti tik vienoje operacinėje sistemoje, tad jei atsiuntus planšetinis kompiuteris niekaip tokio nesupranta, reikėtų tiesiog paieškoti „Google“ aprašymo, kam skirtas failas būtent su tokiu plėtiniu.

Ne tam skirti failai

Šiam skyreliui priskirčiau visus disko kopijos failus. Jų plėtiniai, pavyzdžiui, yra “.iso“, “.bin“, “.cue“, “.dmg“ (pastarasis tik „Mac“ kompiuteriams). Iš esmės tai failas, kuriame yra tiksli DVD arba CD disko kopija.

Kadangi planšetinis kompiuteris diskasukio neturi, jis lyg ir neskirtas jam. Tačiau tai nereiškia, kad šiame faile paslėptas turinys netinka planšetiniam kompiuteriui. Taip gali būti suglaudintas ir DVD vaizdo filmas, ir muzikos plokštelė.

Taigi, norint pažvelgti, kas slepiasi tokio failo viduje, galima, tereikia atsisiųsti tam skirtą programėlę.

Failai, kuriems neturite programėlės

Daugumą neveikiančių atsisiųstų failų galima paleisti atsisiuntus jiems skirtą programėlę. Pavyzdžiui, siuntėtės vaizdo filmą, o dabar jo neatkuria. Gana dažnai taip būna, nes planšetiniame įrenginyje gamintojo įdiegtas grotuvas nepalaiko visų galimų vaizdo kodavimo sistemų.

Pavyzdžiui, „iPad“ be trečios šalies programėlių išvis linkęs atkurti tik vaizdo failus su plėtiniu “.mov“. „Windows“ įrenginiai, be papildomų kodekų atkuria nebent “.wmv“ ir “.mpg“ vaizdo failus. Skirtingi gamintojai savo „Android“ įrenginiams įdiegia skirtingas programas. Tačiau nemažai jų vis tiek nenori atkurti parsisiųstų “.mkv“, ar, pavyzdžiui, “.vob“, “.ts“ ar net kai kurių “.mp4“ failų.

Patogiausia ir paprasčiausia būtų įdiegti kurį nors daugelį failų tipų palaikantį mediagrotuvą ir užmiršti šią problemą. „Android“ labai patogus ir universalus yra „MX Player". Jis turi ir parsiunčiamus papildomus kodekų paketus. Tiesa, nemokama versija labai kankina reklamomis, tad jei pasiteisina, galima ir nepagailėti 4,88 euro.

Universalus, faktiškai visuose įrenginiuose ir visose operacinėse sistemose veikiantis yra VLC grotuvas („Android“ versija yra čia).

Analogiškai yra ir su garso failais, tad atskirai to nenagrinėsime.

Nenumatyti atvejai

Jei net išmėginus visa nurodytas versijas, failo nepavyksta atkurti, lieka du galimi variantai. Pirmas – failas atsiųstas su klaidomis (siųsk iš naujo) arba kas nors tyčia įkėlė neveikiantį (paskaityk kitų atsiliepimus).

Antras – siuntėjas failui tyčia suteikė neteisingą plėtinį. T. y. rankiniu būdu dirbtinai perrašė plėtinio vardą (pvz.: “.mp4“ pakeitė į “.zip“ ir t. t.), kad piratų medžiotojai apsiriktų. Tokiu atveju reikėtų paieškoti jo paties ar kitų komentarų, kur galimai bus nurodyta, kokį originalų vardą reikia perrašyti.

Ir svarbiausia – čia pateikti paaiškinimai niekaip neapsaugos jūsų nuo socialinės inžinerijos virusų ar duomenis vagiančių Trojos arklių, kurių gana gausiai galima atsisiųsti per torentus. Atvirkščiai, laikydamiesi mūsų instrukcijų galite netgi sėkmingiau aktyvuoti kokį pusiau paslėptą viruso paleidimo failą.

Kaltinkite dėl to ne mus, o savo žvaigždes – jų kūrinius vogdami užsikrėtėte, jos ir kaltos. Na, ne save gi kaltinti…

Pasikartosiu

NORĖDAMI IŠVENGTI BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS IR SIŲSTIS TORENTUS - PASKAITYKITE KAS YRA VPN IR KAM JIS REIKALINGAS - BŪTINAI ĮSIGYKITE BENT JAU PATĮ PIGIAUSIĄ VARIANTĄ!