Internetas šiomis dienomis tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Naudodamiesi internetu galime daug greičiau susirasti reikiamos informacijos, apsipirkinėti, naudotis banko paslaugomis. Tačiau labiau nei technologijos ar kasdienių reikalų tvarkymas - internetas tai santykiai bei emocijos. Jo pagalba galime bendrauti su šeima bei draugais, realiu laiku apsikeisti nuotraukomis ir vaizdo įrašais, socialiniuose tinkluose stebėti bei dalintis su artimaisiais savo išgyvenimais.

Tai skamba tiesiog nuostabiai, tačiau ar tikrai esame saugūs internete? Atsakyti sau galime tik patys, priklausomai nuo to kiek esame susipažinę su galimomis interneto bei socialinių tinklų grėsmėmis ir ar žinome kaip nuo jų apsisaugoti. Šiame straipsnyje aptarsime keletą pagrindinių grėsmių, su kuriomis galime susidurti mes ir mūsų artimieji, bei pažeidžiamiausia grandis - vaikai. Įvardiju vaikus kaip pažeidžiamiausius dėl to, kad jie turi techninius gebėjimus naudotis naujausiais įrenginiais, aplikacijomis bei socialiniais tinklapiais, tačiau stokoja pagrindinio dalyko - gyvenimiškos patirties.

Sex + Texting = sexting

Sekstingo terminas pirmą kartą paminėtas Australijos spaudoje prieš keletą metų. Šis žodis nusako elgesį, kuomet internete dalijamasi savo seksualine patirtimi bei intymiais vaizdais. Dažniausiai sekstingas vyksta mobiliaisiais telefonais, tačiau gali būti naudojamas ir el. paštas, socialiniai tinklai, bendravimo programos, tokios kaip "Skype" ir kitos. Paaugliai šio termino neįvardija kaip "sekstingo", tačiau tai padeda suaugusiems lengviau suprasti prasmę. Pagrindinė sekstingo problema - intymių vaizdų išplatinimas socialiniuose tinkluose, mokyklose, tarp bendraamžių. Tokios informacijos paviešinimas gali įvykti keliais būdais - sąmoningai, kuomet spontaniškai pasidalinama savo nuotrauka neapgalvojus kur ši informacija gali plisti toliau, arba netyčinis, pavyzdžiui pavogus mobilųjį telefoną.

Dažniausia sekstingo forma - merginos siunčia apnuoginto savo kūno nuotraukas. Lietuvoje buvo ne vienas įvykis, kuomet tokio turinio informacija paplito tarp mokyklos draugų, pavyzdžiui vienos 12-okės nuotraukos buvo pakabintos mokykloje ant sienų. Kaip šios nuotraukos išplito mokykloje - neaišku.

Kibernetinės patyčios

Kibernetinės patyčios - tai tyčinis ir pasikartojantis aukos psichologinis žeminimas kitų akivaizdoje naudojantis informacinėmis technologijomis. Kibernetinių patyčių pavyzdys gali būti gandų skleidimas apie asmenį norint sukelti auditorijos neapykantą nukreiptą į auką arba dalinimasis žeminančia informacija (pvz. anksčiau aptartas sekstingas). Ši patyčių rūšis tampa vis didesne problema sparčiai plintant informacinėms technologijoms, ypatingai paauglių tarpe. Apie 80% jaunimo patiriančių patyčias interneto erdvėje jas patiria ir realiame gyvenime, tačiau tik 10% iš jų papasakoja savo tėvams apie kibernetines patyčias. Susirūpinimas šia problema auga ir dėl padidėjusio paauglių savižudybių skaičiaus įtakoto žeminančio bendraamžių elgesio.

Skirtingai nei realaus gyvenimo patyčių - internetinių patyčių kaltininkas gali užmaskuoti savo identitetą, pavyzdžiui patyčioms naudoti laikiną elektroninį paštą, pseudonimus pokalbių kambariuose, programėlėse ir kitose platformose. Tai išlaisvina juos iš bet kokių realaus gyvenimo suvaržymų ir leidžia elgtis visiškai be moralės apribojimų. Jei auka naudojasi mobiliuoju telefonu, tai leidžia patyčių inicijuotojams žeminti, grasinti aukai bet kuriuo metu įžeidžiančiais skambučiais ar trumposiomis žinutėmis. Statistika rodo, jog merginos dažniau patiria patyčias socialiniuose tinkluose, o vaikinai - žaidimuose.

Neretai pokalbių kambariams, elektroniniui paštui ar forumams stinga administratorių priežiūros, kurie galėtų sustabdyti agresyvų ir įžeidžiantį elgesį. Paaugliai geriau išmano interneto technologijas, mobiliuosius telefonus ir tai padeda jiems paslėpti savo patyčių patirtį (tiek aukos, tiek puolėjo). Patirdamas patyčias vaikas ar paauglys nebegali jaustis saugus net namie, kur atrodo per namų sienas neperžengs niekas kėsinantis jam padaryti žalos. Dėl interneto pasiekiamumo vaikas gali būti terorizuojamas net savo "saugioje erdvėje" ir tai gali vesti į liguistą savęs izoliavimą nuo visuomenės.

Pedofilų tinklai

Liūdna realybė yra tokia, jog pedofilai internete yra visur. Ši problema yra glaudžiai susijusi su prekyba žmonėmis. Jei jūsų vaikas lankosi bendraamžių forumuose, ar panašios auditorijos muzikantų fanų grupėse, galite būti tikri jog pedofilai yra ten. Internete jie yra ten, kur yra vaikai. Pedofilai internete naudojasi slaptais forumais bei grupėmis, skirtomis apsikeisti strategijomis, kad vaikai negalėtų jų identifikuoti. Anksčiau iškrypėliai rinkdavosi vaikų žaidimų aikštelėse, zoologijos parkuose, tačiau dabar, naudojantis internetu jiems viskas kur kas paprasčiau. Tokie asmenys internete dažniausiai apsimeta panašaus amžiaus paaugliais. Netgi jei jūsų vaikas neturi tokių asmenų "drauguose", pedofilai vis tiek gali rasti daugybę asmeninės informacijos, pavyzdžiui miestas, kuriame gyvenate, mokykla, kurią lanko jūsų vaikas, TV laidos ar muzika kurią jie mėgsta. Vaikai dažnai išreiškia save dalindamiesi savo pomėgiais viešai internete net nenutuokdami, kokiais pažeidžiamais jie tampa. Tokia informacija pedofilams yra tarsi aukso gysla, padedanti užmegzti kontaktą su vaiku ir įgyti jo pasitikėjimą.

Internete aukų ieško dviejų tipų pedofilai, vieni siekia tiesioginio susitikimo su auka, kiti bando išgauti erotinių nuotraukų ir vaizdo įrašų. Taigi, tarkime 14 metų paauglė pasidalino internete atrodytų nekalta informacija, savo mėgiama muzika ar filmu. Tuomet pedofilas gali prisistatyti kaip vaikinas iš netoliese esančios mokyklos, esą jam patinka tokia pati muzika ar filmai. Laikui bėgant jie augina emocinį ryšį ir gali prabėgti savaitės ar net mėnesiai, kol jie paprašys erotinio turinio informacijos ar susitikimo. Net jei jie niekada nesusitiks, reikia turėti omenyje kad jūsų vaikai gali patirti seksualinį išnaudojimą ir kontaktą su iškrypėliais internete.

Priklausomybė nuo interneto ir žaidimų

Moksliniai tyrimai rodo, jog priklausomybė nuo vaizdo žaidimų, socialinių tinklų ir interneto yra reali šių laikų problema ir pasireiškia vis dažniau. Priklausomybių nuo technologijų apraiškų būna įvairių, tai priklauso nuo asmeninių savybių, skirtingos asmenybės tampa priklausomos nuo skirtingos veiklos. Priklausomybė pasireiškia perdėtu susirūpinimu dėl interneto, betiksliu naršymu, daug laiko praleidžiama žaidimams, socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose, elektroniname pašte, pornografiniuose tinklapiuose, interneto parduotuvėse, daugybės vaizdo įrašų peržiūrinėjimas YouTube.

Tad kaip atskirti kuomet tai tampa priklausomybe ir kiek laiko praleidžiamo internete yra per ilgai? Panaršę galite rasti interneto priklausomybių testų. Dažnai pirmieji požymiai pasireiškia kaip sumažėjusi kita veikla, suprastėję mokymosi ar profesinės veiklos rezultatai, irzlumas atsitraukus nuo kompiuterio, apatija realiam gyvenimui bei draugams. Priklausomybės nuo interneto simptomai taip pat priklauso nuo asmens savybių bei jo veiklos internete. Pavyzdžiui vaikinai, kurie praleidžia daug laiko žaisdami žaidimus ar azartinius lošimus internete dažnai tampa impulsyvūs bei agresyvūs. Asmenys praleidžiantys daug laiko socialiniuose tinkluose nebemoka bendrauti realybėje, tampa nepasitikintys savimi ir vengia realių santykių, jaučiasi laisvesni bendraudami internetu.

Išlaidavimas internetiniams žaidimams bei jų papildiniams

Dar viena problema gali tapti perdėtas išlaidavimas žaidimams arba papildomam atsisiunčiamam turiniui. Dažniausiai žaidimo kaina (pvz. mobiliajame telefone) būna nedidelė, gali svyruoti nuo 1 iki 5 eurų arba net būti visiškai nemokama, tačiau norint susikurti savo mėgiamą unikalų žaidimo herojų gali tekti sumokėti dar ne vieną eurą. Žaidimų kompanijos uždirba didžiulius pinigus išleisdamos naują žemėlapį, automobilį, personažą ar kt., kurį žaidėjai gali įsigyti tik už pinigus. Dažnai vaikai gali nepajusti kaip į nemokamo žaidimo papildinius pradėjus investuoti eurą po euro susidaro nemažos sumos. Bet juk tai, už ką jie moka nėra realus dalykas, tai tik virtualios realybės išgalvotas elementas, tad vaikams, nesugebantiems "pasverti" vertės tai gali tapti problema. Vietoje to, kad taupytų pinigus dviračiui kuris pagerintų jo fizinę ir emocinę būklę, padėtų dažniau išeiti į kiemą ir susitikti su draugais realybėje, vaikas tampa vis labiau priklausomas nuo žaidimo į kurį suinvestavo savo kišenpinigius.

Susidūrimas su šiomis problemomis pasireiškia sveikatos sutrikimais

Tėvams ypatingai svarbu suvokti vieną dalyką. Mes gimėme ir augome aplinkoje be interneto, mobiliųjų telefonų, gyvenome realų gyvenimą, todėl iškilus problemai sugebame atsijungti nuo gyvenimo virtualioje realybėje ir tęsti gyvenimą "offline". Mūsų vaikai gimė technologijų amžiuje ir auga su mobiliaisiais telefonais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir kitomis skaitmeninėmis priemonėmis nuo pat mažens, todėl jie nesugeba atskirti gyvenimo "online" ir gyvenimo "offline". Visas gyvenimas jiems yra šių dviejų realybių samplaika, todėl ir išgyvenimai, emocijos, potyriai virtualioje realybėje jiems yra ne mažiau svarbūs nei realybėje. Atvirkščiai - auditorija, stebinti kas vyksta jūsų vaiko gyvenime socialiniuose tinkluose tik sustiprina kiekvieną skaudų žodį, juokelį ir patyčias. Susidūrimai su aukščiau išvardytais veiksniais palieka gilias žaizdas ne tik vaikų ir paauglių pasąmonėse, bet ir pasireiškia konkrečiais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip:

1. Emocinis nestabilumas
2. Vengimas eiti į mokyklą, bėgimas iš pamokų
3. Apetito sutrikimai
4. Realaus socialinio gyvenimo vengimas
5. Pamirštama kasdieninė higiena

Dėl šių priežasčių turime būti itin rūpestingi vaikų saugumu internetinėje erdvėje. Pirmas žingsnis link apsisaugojimo nuo kibernetinių grėsmių yra jų identifikavimas. Sekančiame straipsnyje aptariame būdus, kaip užkirsti kelią šiems skaudiems potyriams bei kaip elgtis, jei taip nutiko jūsų vaikui.